Absolventų padėka mokyklai ir mokytojams


 

Ūla Paliokaitė (kanklės):

„Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla man buvo lyg antrieji namai. Čia praleidau daug laiko, įgijau naujos patirties bei susipažinau su daugybe naujų žmonių. Per visą mokymosi mokykloje laikotarpį – tai net 12 metų – įvyko nesuskaičiuojamas skaičius koncertų, įvairių įdomių renginių, kurie mane užaugino ir nuolat skatino eiti į priekį. Turėjau retą progą muzikuoti su skirtingais atlikėjais, kurti ir improvizuoti tarp profesionalių ir kompetetingų atlikėjų bei tokiais siekiančių tapti jaunųjų muzikų. Kiekvienas mokytojas visuomet palaikydavo ir padėdavo neskaičiuodamas savo laiko nei jėgų. Ypatingą globą ir dėmesį gavau iš savo specialybės mokytojos kanklininkės Aistės Bružaitės, kuri rūpinosi ir ugdė betarpiškai, perduodama visas subtilybes tiek muzikos, tiek gyvenimo srityse. Nuolatinis spinduliavimas gera nuotaika bei optimistiniu požiūriu net menkiausius dalykus – skatino mane tik geriems potyriams.   Tai buvo puiki paskata rinktis muzikės kelią, ko pasekoje – aš jau vienu žingsniu pakeliui į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tariu AČIŪ  šios mokyklos kiekvienam mokytojui bei visai aplinkai, kad mane užaugino tokią, kokia dabar esu! Linkiu ir toliau „auginti” brandžias asmenybes, rengti nuoširdžius bei išskirtinius renginius ir dar ilgai šviesti Lietuvos kultūrinėje erdvėje!”

2020-05-22

 

Viva voce” choro dešimtokės: Austėja, Liepa, Augustė, Simona, Karolė ir Margarita

„Muzikos mokykla per pastaruosius dešimt metų spėjo tapti fundamentalia mūsų gyvenimo dalimi, visuomet turėsiančia vietos mūsų atminties vingiuose. Absoliučiai viskas – draugai, mokytojai, administracija – tapo mūsų kasdienybe ir šiltu prieglobsčiu. Vis dėlto nuoširdžiausią padėką reiškiame mokytojams, kurie ir įkūnijo mus supusios šilumos židinį.

Sunku žodžiais apsakyti tai, kokį dėkingumą ir pagarbą jaučiame savo fortepijono mokytojoms. Jūsų skleidžiama šiluma ne kartą mus pasiekė, nusirisdama į klavišų skambesį, dar ilgai išliksiantį atmintyje. Kartu mes patyrėme tiek daug – su Jumis augome ir tobulėjome ne tik kaip muzikantės, bet ir kaip asmenybės. Muzikiniu keliu lydėjote mus nuo pačių pirmųjų, dar visai nedrąsių akimirkų iki paskutinių dienų, kai jau visiškai pasitikime savimi. Jūsų padrąsinimai prieš̌ kiekvieną koncertą̨ suteikė̇ stiprybės ir pasitikėjimo, o kiekviena pamoka, kiekvienas patarimas atsispindėjo mūsų pirštų judesiuose ir lengvame kūno lingavime. Dėl to – dėl Jūsų – šiandien esame tokios, kokios esame.

Ne ką mažesnis švelnumas jaučiamas, prisiminus vokalo pamokas. Jūsų parodytas atidumas kiekvienai mokinei įkvėpė jėgų pasitikėti savimi, ieškoti savojo balso ir autentiško skambesio. Malonūs pokalbiai ilsinant balso stygas prie fortepijono leido gilinti mokinės ir mokytojos ryšį, tad pamokos tapo kai kuo daugiau – bendrystės kūrimu, prisirišimu. Begalinis Jūsų supratingumas, išklausymas ir griežtas, bet teisingas raginimas tobulėti bei ieškoti buvo galingi varikliai judėjimui į priekį. Tik Jūsų dėka nebebijome klysti, galime daugiau savimi pasitikėti bei geriau save pažinti. Tad ačiū, jog suteikėte galimybę tobulėti ne tik muzikaliai, bet ir tapti brandesnėmis asmenybėmis.

Neapsakoma meilė ir pasitikėjimas visuomet bus juntamas teorinio skyriaus mokytojoms. Tai, kiek daug naivios mūsų širdys pasisėmė iš solfedžio, harmonijos ir muzikos istorijos pamokų, nėra apibūdinama verbaliai. Tai buvo laikas, kurį praleidome apsuptos šilumos ir begalinio rūpesčio. Tos kelios kassavaitinės valandos būdavo pripildytos ramybės ir džiaugsmo, galint pasinerti į iškiliausių kompozitorių muziką, tuo pačiu metu gilinantis į teoretinę jų pusę. Ketvirtas aukštas per tiek metų tapo gausybės šiltų prisiminimų kupina skrynia, kurios turinys džiugins dar ilgai. 

Vien pagalvojus apie dirigavimo pamokas, mūsų širdis užlieja šiluma. Dirigavimo mokytojos išmokė mus pasitikėti savimi, reikšti savo mintis vien tik grakščiais rankų mostais ir visada išlikti savimi. Diriguodamos atrasdavome naują svajonių pasaulį, o nuostabi muzika mus nuplukdydavo toli nuo kasdienių rūpesčių. Mielos mokytojos, Jūs visada taip nuoširdžiai tikėjote tuo, ką darote, todėl kiekviena pamoka mus skatino stengtis iš visų jėgų. Jūs išmokėte dirbti su džiaugsmu ir šypsena veide. Per nuoširdumą, meilę ir visišką atsidavimą vos per pirmąją pamoką pasėjote sėklą mūsų širdyse. Sėklą, kuri netrukus sudygo ir ėmė džiuginti savo žiedais. O dabar, baigdamos šią nuostabią mokyklą, galime džiaugtis šio muzikos augalėlio vaisiais.

O labiausiai padėkoti norime nuostabiems mūsų choro vadovams, kurie nuo pačių mažiausių dienų mums buvo lyg antri tėvai. Ačiū, jog lavinote ne tik mūsų balsus ir artistiškumą, bet ir suteikėte begalę gyvenimiškų pamokų – išmokėte mus būti kantrias, atlaidžias bei mylinčias ir mylimas. Nors kartu patyrėme ne tik džiaugsmingų ir šviesių akimirkų, bet ir daug iššūkių bei sunkumų, Jūs niekuomet nepaliovėte šypsotis ir visąlaik skatinote eiti toliau, nepasiduoti ir siekti visko, ko trokštame. Dėkojame už nepaprastą kantrybę, meilę, tikėjimą, šypseną, juoką ir kiekvieną padrąsinamą žodį, pasakytą per pastaruosius dešimt metų. Jūsų dėka, šios ilgos muzikinės kelionės metu choras tapo antra mūsų šeima, kurios branginti nepaliausime niekada. Šeima visada ir lieka šeima…”

 

Julija Vaitoškaitė (vokalas):

„Dėkoju likimui, kad mano vokalo Mokytoja tapo ponia Laima Domikaitė. Tai žmogus, kuris mane įkvepia savo optimizmu, meile muzikai, savo neišsenkančia energija. Ji kažkokiu stebuklingu būdu tuo pačiu metu moka būti ir griežta ir be galo pozityvi, suteikianti savo mokiniams sparnus, norą siekti aukštumų. Būtent mokytojos Laimos dėka noriu ir toliau mokytis ir tobulėti.”

 

 Martyna Jazgevičiūtė (akordeonas), mokytoja Viktorija Jurkšienė

 

,,Dėkojame mokytojams, už kartu praleistus nepakartojamus metus. 

Didžiausia padėka keliauja Jums nuo mūsų už suteiktas žinias. Jūsų kantrybė leido mums augti ir tobulėti. Iš Jūsų nuolat sėmėmės įkvėpimo ir susidomėjimo muzika! Ačiū Jums už iššūkius, kurie padarė mus tokiais, kokie dabar esame, už koncertinius vakarus, prieš kuriuos būdavome išsigandę ir nedrąsūs, o po jų jausdavomės pakylėti, lyg ant sparnų. 

Mes be galo džiaugiamės, kad buvome, esame ir liksime šios mokyklos bendruomenės dalimi!“

 

 

Greta Vedrickaitė 7 kl. ( fleita)

 „Į B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą mane atvedė šešerių metukų. Pamenu tik apėmusį kažkokį pasakišką jausmą pirmą kartą einant link klasės, bet tik dabar suprantu, kad tuo metu nė neįsivaizdavau kas manęs laukia iš tikrųjų. Dabar jau septynerius metus vaikštau į tas pačias klases, pas tuos pačius mokytojus, tais pačiais koridoriais. Ši mokykla tapo mano antrais namais, o pažįstami veidai – tarsi antra šeima. Nebegalėčiau įsivaizduoti savo gyvenimo be B. Dvariono mokyklos, be mokytojų, kurie mane auklėjo ir išmokė pažinti muziką ir be čia sutiktų gausybės draugų.

Noriu labai padėkoti visiems už nuostabius septynerius metus ir linkiu, kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę patirti tai, ką man davė ši mokykla!“

 

 

Atėnė Dovydėnaitė 7 kl. (fortepijonas), mokytoja Jurga Silickienė

 

„Kodėl būtent muzika? Daugelis manęs klausė praeityje ir vis dar klausia po šiai dienai.

O atsakymas visai paprastas: nes muzika ir aš – tai vienas ir tas pats. 

Vos tik išgirdau švelnius klasiokės prisilietimus prie nugrotų, seno pradinės klasės pianino klavišų – aš išvydau ryšį. Ryšį, kuris atsiranda muzikantui pasinėrus į atliekamo kūrinio pasaulį.

Kai eini į sceną, esi apsuptas daugybės porų akių, kurios stebi tave ir kiekvieną tavo judesį. Esi apsuptas daugybės porų ausų, kurios laukia pirmųjų natų skambesio. Bet vos tik pirštai prisiliečia prie baltai juodos klaviatūros – visame pasaulyje lieka tik instrumentas ir jo muzikantas.

Muzika neapsiriboja tik vienu žmogumi. Ji suartina daugelį visiškai skirtingų asmenybių. Per šiuos septynerius mokslo metus muzika mane supažindino su pulku įvairių muzikantų, kurių kiekvienas į mano gyvenimą įnešė naujų patirčių ir potyrių. Pradėjau nuo paprastų fortepijoninių ansamblių, kurie paliko vienus iš geriausių prisiminimų mano gyvenime. Tiek džiaugsmo ir juoko paliko širdyje! Mane pakerėjo muzika, pasiekianti tave, kai susilieja dvi savarankiškos melodijos. Fortepijoniniai ansambliai mane išmokė klausyti ir išgirsti partnerio grojimą, pajausti kiekvieną jo išgaunamą natą. Išugdė mano kantrybę ir ryžtą bandyti dar ir dar kartą.

Prieš porą metų ėmiau groti ansamblyje su labai miela ir draugiška fleitininke. Ji, tikriausiai pati to net nežinodama, mane išmokė be galo daug: išklausyti ir pažinti kitą instrumentą, pajausti juo muzikuojančią solistę, išmokė prisitaikyti ir plaukti pasroviui, sekant jos pučiama melodija. Jos niekada negęstanti šypsena ir noras groti mane ne kartą paskatino padirbėti keliomis valandomis ilgiau.

Praeitais metais pradėjau muzikuoti kartu su fleitų orkestrui. Turiu pripažinti, kad akompanuoti visam orkestrui yra tikrai nelengva. Bet net ir iš mūsų penktadienių, 16 valandos repeticijų,  išsinešiau pilną glėbį naujos patirties. Kai akompanuoji tokiems puikiems fleitininkams, tavo klausa turi būti ypatingai budri ir sutelkta. Tam reikia nemažai laiko ir galybės bandymų, tačiau geras rezultatas ir šypsenos jų veiduose visada atperka įtempto darbo valandas.

Svarbiausia suprasti, kad ansambliuose svarbu ne tik geras grojimas, bet ir draugystė. Niekada nesitikėjau savo gyvenime sutikti tiek bendraminčių, su kuriais visada galiu pasišnekėti; nesitikėjau sutikti tiek daug gabių ir talentingų muzikantų, kuriems būtų gera muzikuoti kartu. Esu be galo dėkinga už kiekvieną muzikavimo drauge minutę.

Muzika – tai kelias, vedantis per gūdžias pažinimo džiungles. Pilnas netikėtumų ir išsišakojimų. Jaunuosius muzikantus šiuo keliu veda puikūs mokytojai, einantys būrio priekyje ir rodantys visas paslėptas grožybes. Jie ne tik eina kartu, bet ir padeda išsiaiškinti, kas gi slypi žodyje ,,muzika”. Mano muzikos istorijos Mokytoja yra tikrai ypatinga. Ji niekada negaili savo laiko ar jėgų ir visada atskleidžia kažką įdomaus. Kartą net puantų porą išsitraukė, kad geriau suvoktume einamą temą. Bet kas iš tiesų mūsų Mokytoją padaro išskirtinę – tai žiburėliai išmintingose akyse, kurie sušmėžuoja ir sušildo visą klasę, jai pasakojant apie muzikos istorijos subtilybes. 

Viena sunkiausių, daug laiko reikalaujančių pamokų – solfedis. Tačiau mūsų solfedžio Mokytojos dėka solfedis tapo mūsų draugu. Mokytojos meilė kiekvienam iš mūsų, nuolatinis palaikymas ir nuraminimas išliks mumyse amžinai. Kiek pamenu, nuo pat pirmos klasės Mokytoja visada mus pasitikdavo ir išlydėdavo su šypsena veide, ir ši šypsena, nepaisant nieko, mane ir toliau lydės solfedžio keliu.

Jeigu Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla – mano antri namai, tai mano specialybės Mokytoja man – kaip antra mama. Tai jos ranka pasiėmė mane 2013 metų rugsėjo 1-ąją dieną ir nusivedė į muzikos pasaulį. Nesuskaičiuojama daugybė pamokų prabėgo nuo tos dienos! Į kai kurias striksėjau džiaugsmingai, pasikišusi natų aplanką po pažastimi, į kitas sliūkinau nuleidusi galvą, puikiai žinodama, kad savaitgalį per mažai pagrojau… Tačiau iš visų išeidavau, pasiryžusi dirbti ir ištaisyti visas iki vienos, per pamoką padarytas, klaidas. Koncertams ruošdavomės, sutelkę visas jėgas. Iš mokyklos išeidavom pačios paskutinės, o sugrįždavom pačios pirmutinės. Tačiau kad ir kaip pavykdavo koncertas, nuskambėjus paskutiniams plojimams, Mokytoja visada apkabindavo ir leisdavo suprasti, kad viskas buvo, yra ir bus gerai. 

Aš noriu ir linkiu, kad ir kiti vaikai pajustų šią laimę ir džiaugsmą, savo rankomis kurdami ir skleisdami muzikos grožį, nes muzika į kiekvieno žmogaus gyvenimą įneša gėrio ir šviesos.“

 

Kasparas Vincentas Mičiūnas (fortepijonas), mokytojas Algirdas Biveinis

 „Niekada nebuvau patogus mokinys, bet gyvenime man labai pasisekė. Kelyje į muziką visada šalia jutau tvirtą tėvišką petį, reiklų žvilgsnį, įkvepiantį žodį, švytinčias pasitikėjimo akis, puikų draugą ir tikrą asmenybę, savo fortepijono Mokytoją Algirdą Biveinį. Jo neblėstantis optimizmas ir tikėjimas manimi vedė ir drąsino mane. Eidamas į sceną, kaskart jaučiausi einąs plonu ledu, bet eidamas nuo – vis labiau sustiprėjęs ir pasitikintis savimi. Nuoširdus Ačiū Jam.

Esu dėkingas ir savo muzikos istorijos mokytojai Kristinai Liudvikai Kuzmaitei. Ji visada spinduliavo neapsakomą ramybę, supratingumą ir pagarbą mokiniams. Ačiū Jums, Mokytoja.

Visų dešimtokų vardu dėkoju Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojams, ypač gerbiamai direktorei Laimutei Užkuraitienei ir direktorės pavaduotojai Leokadijai Buchmalecienei už suteiktas galimybes, vidinio pasaulio suvokimą ir platesnį požiūrį į gyvenimą.“

 

 

Lukrecija Vainauskaitė (smuikas), mokytoja Loreta Pugačiukienė

„Anot kinų išminčiaus Lao Tzu, geri žodžiai sukuria pasitikėjimą, geros mintys sukuria išmintį, geri darbai pagimdo meilę. Meilė muzikai ir instrumentui gimė mokyklos bendruomenės dėka. Šios ypatingos kelionės metu kiekvienas mokytojų žodis, jų palaikymas ir rūpestis skatino eiti pirmyn, labiau pasitikėti savimi bei siekti užsibrėžtų tikslų. Įgyta patirtis praplėtė galimybių ribas, kai neįveikiami kūriniai staiga tapo sugrojami, o orkestro partijos taip nebegąsdino.

Tariu AČIŪ smuiko skyriaus mokytojoms, ypač savo specialybės mokytojai Loretai Pugačiukienei, be kurios ši kelionė būtų neįgyvendinama. Begalinis tikėjimas, globa bei supratingumas padėjo įveikti baimę suklysti, pamiršti, sustoti, ugdė atsakomybės jausmą bei savarankiškumą.

Nuoširdžiai dėkoju koncertmeisterei Laimai Tamošiūnienei, padėjusiai bei padrąsinusiai kiekvieno pasirodymo metu.

Tariu AČIŪ simfoniniam orkestrui „Simfukai“: vadovui Artūrui Alenskui, meno vadovui ir dirigentui Modestui Barkauskui, grupių vadovams bei mokytojams, prisidėjusiems prie nepamirštamų akimirkų.

Dėkoju teorijos skyriaus mokytojoms K. Kuzmaitei, R. Vaišytei-Šumskienei, D. Mažeikaitei, fortepijono mokytojai K. Smulskytei bei visai mokyklos bendruomenei.“

 

 

Kamilė Bužinskytė (violončelė), mokytojas Ernestas Ramelis

„Muzikos mokykloje praleidau 11 metų. Tai vieta, kurioje užaugau. Vos ne  kiekvienais metais būdavo momentų, kai galvoju „viskas, šie jau tikrai paskutiniai”, tačiau jau atėjus laikui išeiti, akyse tvenkiasi ašaros. Muzikos mokykla tai ne vien pastatas, tai bendruomenė, kuri tau padeda augti. Čia supratau, kad muzikoje svarbus ne tikslus natų išpildymas, o kūrinio išjautimas, emocijos perdavimas klausytojui. Kiekvienas atliktas kūrinys padėjo man augti kaip asmenybei, atrasdama savo santykį su muzika, turėjau būti atvira sau. Tai ir yra didžiausia muzikos galia, ji priverčia save pamatyti tokį, koks esi, joje negali pasislėpti ir tai kartais gąsdina.  Kiekvienas išėjimas į sceną: ar koncerto, ar konkurso metu – stiprina mūsų charakterį.  Kiekvieno santykis su kūriniu yra labai asmeniškas ir jautrus, todėl baisu parodyti savo vidų kitiems.

Dažnai klasės tampa ne tik muzikinių įgūdžių lavinimo, bet ir savęs pažinimo, bei gilių pokalbių su mokytojais vieta. Kad pažintum muziką, turi pažinti ir save, todėl santykis su mokytoju čia tampa labai svarbus. Mokykloje įgijau ir daugybę gyvenimo įgūdžių. Tai ne tik atkaklumas, darbštumas, laiko planavimas, bet ir improvizacija. Po kelių ne visai vykusių pasirodymų pramokau suktis iš stresinių situacijų ir lengviau priimti savo klaidas.

Ši mokykla atveria duris naujoms galimybėms: dalyvavimas įvairiuose renginiuose, festivaliuose, ansambliuose ir žinoma orkestre. Muzikos mokyklos orkestras tai – nepakartojama patirtis. Mes ne tik geriau pažinome jau ne kartą girdėtus kūrinius, bet ir išmokome išklausyti  ir pajausti kitą. Grojimas orkestre neprilygsta individualioms pamokoms, nes tu nebesi dėmesio centre, turi tapti vieno organizmo dalimi. Čia supratau, kad muzika padeda ne tik pažinti save, bet ir kitus, nes per bendrus kūrinius atradau ryšį su dabartiniais draugais. Šie žmonės, na ir aišku, lietiniai bufete kasdien praskaidrindavo dieną ir palengvindavo pamokų laukimą.

Net jei ir nematai savo ateities „Didžiojoje scenoje”, muzikos mokykla suteiks tau daug neįkainojamų patirčių, kurios tave darys tiesiog geresniu žmogumi.

Esu labai dėkinga visiems, kurie suteikė galimybę pažinti muzikos pasaulį ir kūrė nepakartojamą mokyklos dvasią. Ypatingai esu dėkinga savo specialybės mokytojui Ernestui Rameliui, pas kurį atėjau galvodama, kad violončelė, turi skylę viduryje, kaip gitara, o dabar ji tapo mano gyvenimo dalimi. Ačiū už visus pokalbius, patarimus pamokų metu. Pasakymas „neprivalgei, neprilaižysi” man ne kartą pravertė įvairiose gyvenimo situacijose ir manau jį prisiminsiu visą gyvenimą. Sulaukti pagyrimo iš Jūsų, man visada buvo didžiausias įvertinimas. Ačiū fortepijono mokytojai Danguolei Čivilytei už tai, kad esat nuostabi mokytoja. Dėkoju solfedžio mokytojai Daivai Zakarienei už supratingumą ir pagalbą, kai man nesisekė. Ačiū muzikos istorijos mokytojai Kristinai Liudvikai Kuzmaitei, nors pas Jus mokiausi neilgai, bet labai žaviuosi jūsų užsidegimu ir meile menui. Taip pat dėkoju ir mokytojai Dainai  Mažeikaitei. Ačiū mažojo styginių orkestro vadovams už sunkų darbą pažindinant vaikus, be jokios patirties, su orkestrine aplinka. Didelis ačiū Simfukų vadovams, labai norėčiau kiekvienam asmeniškai padėkoti už visišką atsidavimą mokiniams ir nuoširdų bendravimą. Taip pat dėkoju visam mokyklos personalui: valytojoms, budėtojoms, virėjoms. Ačiū, kad paverčiat muzikos mokyklos aplinką šilta, tokia, kurioje kiekvienas jaučiasi laukiamas.

Ir didelis Ačiū mokyklos direktorei Laimutei Užkuraitienei ir visai mokyklos administracijai už tai, kad rūpinatės mokyklos mokiniais ir suteikiat jiems galimybę tapti šios bendruomenės dalimi.

Didžiuojuosi, kad buvau šios nuostabios mokyklos mokinė.“

 

 

Antanas Simonas Garuolis (vokalas), mokytoja Raimonda Tallat Kelpšaitė

„Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos duris pirmą kartą pravėriau būdamas septynerių metų. Tą sykį jos buvo sunkios, nepažintos, o už jų laukė mokytojai, pasiruošę pasidalinti muzikos menu, šilta šypsena, supratingumu, meile. Dešimt metų prabėgo kaip viena žavinga akimirka. Tai buvo kultūros, meno pažinimo namai, kuriuose patyriau tiek džiaugsmo, tiek liūdesio akimirkų. Jie mane suformavo kaip brandžią asmenybę: išmokė konstruktyviai reikšti nuomonę, nebijoti priimti naujų iššūkių, siekti tikslų ar svajonių, mokėti suklysti, o paskui pasitaisyti bei priimti kritiką. Palieku šią mokyklą kaip didžiausią vertybę, kuri ir toliau ugdys Lietuvos asmenybes ir švies kultūros ateities kelią.

Norėčiau išreikšti nuoširdžiausią padėką mokyklos direktorei Laimutei Onai Užkuraitienei už meilę mokyklai, nuoširdžią ir šildančią šypseną bei tuos pagyrimus, kurie vertė nepasiduoti ir toliau tobulėti. Nuoširdus ačiū Jums!

Taip pat dėkoju direktorės pavaduotojai ugdymui Irenai Karsokienei už laimę ir džiaugsmą pažinti muzikos grožį, kuris pripildo gyvenimą spalvų. Dėkoju Jums!

Skiriu didelę padėką dainavimo skyriaus vedėjai Laimai Domikaitei už šansą mokytis Jos vadovaujamame skyriuje, pažinti vokalistų pasaulį ir galimybę patirti aplodismentų audras scenoje. Ačiū Jums!

Esu dėkingas fortepijono mokytojai Elenai Namajūnienei už išmokytą boso raktą, pirmuosius akordus, pirštų techniką ir širdingą norą pasidalinti per daugelį metų sukaupta muzikine patirtimi. Mokytoja Elena, nuoširdžiai dėkoju Jums!

Ačiū muzikos istorijos mokytojai Kristinai Liudvikai Kuzmaitei už nuostabų dėstymą, supratingumą bei pagarbą mokiniams. Dėkoju Jums!

O ypatingą padėką skiriu savo mylimai mokytojai, muzikos mamai Raimondai Tallat-Kelpšaitei. Jūs kaip kelrodė žvaigždė vedėte mane per klaidų ir sudėtingą vokalo pasaulį. Esu labai dėkingas, kad lydėjote, motyvavote ir palaikėte mane koncertų metu, o po jų šiltai apkabindavote ir ištardavote: „šaunuolis”. Visada esate kupina energijos, optimizmo, šilumos, meilės, noro uždegti ja kitus, todėl ir toliau linkiu dalintis muzikos meilės liepsna. Mokytoja, labai dėkoju Jums ir tikiuosi, kad dar susitiksime ir turėsime progą kartu padainuoti.“